- bulvėtas
- bulvė́tas, -a adj. (1), bùlvėtas (1) 1. bulvėmis suteptas: Neriek su šituo peiliu duonos, jis bulvė́tas Ig. Rankos bulvė́tos Ig. 2. su bulvėmis pagamintas: Man gardūs bulvė́ti virtieniai, o ne lašinėti Skrb. ║ iš bulvių, bulvinis: Blynų bulvė́tų gal valgysit? Krč. 3. gausus bulvių: Kad alksnių spurgai obulainiai (apvalūs kaip obuoliai), būs bùlvėtas metas Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
